BPM_web-cover_8-e2edb04019904eaba1f8d632c0c0d0fe.png
2016 vasario 24 d.–balandžio 30 d.
Kunigo Antano Rimavičiaus skulptūrų paroda „Dievui ir Žmogui“
Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma kunigo ir savamokslio skulptoriaus Antano Rimavičiaus (1865–1933) paroda. Skulptūrų saugotojas ir parodos idėjos autorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus.
2015 lapkričio 12 d.–2016 vasario 27 d.
Paroda „Kolekcininko kabinetas“
Parodoje „Kolekcininko kabinetas“ pristatyta kunigo Pranciškaus Tičkovskio kolekcija iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių ir Akmenynės bažnyčios.
2015 spalio 09 d.–2016 sausio 30 d.
Susimąstęs Kristaus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio
Kas yra Rūpintojėlis, tikriausiai žino dauguma Lietuvos gyventojų. Vieniems jis tautos ar lietuvių charakterio simbolis, kitiems – mažytė liaudies meistro drožta skulptūrėlė, treti tvirtintų, kad jis yra šeimos užtarėjas, globėjas, dar kiti teigia, kad jis – pagonių dievas. Neabejotina, kad atsirastų ir nieko nežinančių. Tačiau retas iš mūsų pasakytų, iš kur kilęs šis atvaizdas, kaip, kada ir kur jis susiformavo, ką reiškia sėdinčio susimąsčiusio žmogaus figūra krikščioniškoje dailėje, kaip tikintieji ją suvokė XVI–XIX amžiuje.
2015 liepos 09 d.–rugsėjo 05 d.
Leono Striogos paroda „Šviesos lauke“
„Esu laimingas žmogus“, – sako Leonas Strioga. Tai nereiškia, kad jis visada giedras ir linksmas, o savo kūryba teigia vien gėrį ir džiaugsmą. Strioga laimingas, nes pažino pasaulio ir žmogaus įvairialypę prigimtį, jo nebetrikdo šių laikų reliatyvizmas, jam aiški gėrį ir blogį skirianti riba. Ištobulinta skulptūros kalba šiuo žinojimu ir iš jo kylančia vidine harmonija jis dalijasi su kitais.
2014 gruodžio 18 d.–2015 vasario 07 d.
Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba
Parodoje eksponuojami liturginių kūrinių ir antkapių eskizai ir užbaigtų darbų fotografijos. Taip atskleidžiama meninio sumanymo genezė nuo jo užuomazgos iki galutinio įgyvendinimo.
2014 lapkričio 20 d.–2015 sausio 03 d.
Andriaus Kviliūno „Gyvieji paveikslai“
Videomenininko vaizdų pasaulyje veikiantys personažai žiūrovą provokuoja prisiminti kitus ilgaamžės tapybos ir literatūros istorijos herojus. Kaip tikras baroko dailininkas, dėl kūrinių įtaigos ir vieno ar kito šventosios istorijos epizodo sudabartinimo A. Kviliūnas pasitelkia autoportretą, draugų ir artimųjų figūras. Andriaus Kviliūno „Gyvieji paveikslai“ nepalieka mūsų abejingų, nes juose, kaip teigia dailės kritikai, „gerai įsižiūrėję, būtinai atpažįstame save“.
2014 lapkričio 20 d.–2015 kovo 14 d.
Abrozdėliai. Religiniai paveikslėliai iš kun. Mozės Mitkevičiaus rinkinio
Pristatomas kun. Mozės Mitkevičiaus religinių paveikslėlių rinkinys nėra pats gausiausias Lietuvoje. Tačiau gana solidus, o vyraujanti XIX a. – XX a. I p. svarbiausių Europos ir Lietuvos paveikslėlių leidėjų produkcija leidžia patirti pagrindines abrozdėlių tradicijos tendencijas – pamaldumo pobūdį, intencijas, ikonografinę panoramą, meninės išraiškos ir puošybos madas, įvairias gamybos technikas. Ir, žinoma, žmogišką šilumą.
2014 birželio 02 d.–2017 liepos 03 d.
Senoji Žemaičių Kalvarijos bazilikos krikštykla
Senoji XVIII a. vidurio Žemaičių Kalvarijos krikštykla garsėja ir grožiu, ir istorija. Įspūdingas indas yra išdrožtas iš liepos ir ąžuolo medžio, puoštas drožiniais, metalo detalėmis, polichromija. Jis yra paauksuotas ir sidabruotas. Lietuvoje išliko labai nedaug medinių barokinių krikštyklų. Ši yra vienintelė tokios sudėtingos kompozicijos ir ikonografijos.
2013 gruodžio 17 d.–2014 kovo 29 d.
„Didžiulis mūras, vos per du uolekčius žemėn įgilintas, šitiek metų stebuklingai stovi“: Trakų parapinė bažnyčia XV amžiuje
Paroda-hipotezė, skirta pirmajam Trakų parapinės bažnyčios šimtmečiui. Ekspozicijoje pristatomos skaitmeninės pirmojo, apie 1419 m. pastatyto, ir antrojo, po 1497 m. perstatyto, bažnyčios pastatų rekonstrukcijos. Skaitmeninius projektus praplečia mūro fragmentai, archeologiniai radiniai iš 2008–2010 m. kasinėjimų bažnyčios presbiterijoje ir šventoriuje, taip pat su bažnyčios kaita siejami dailės kūriniai.