Lobynas (Šv. Mykolo g. 9)
Šioje tradicinėje, jau ketvirtojoje restauruotų Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių paveikslų parodoje pristatomi 2020–2026 m. restauruoti kūriniai. Per šį laikotarpį arkivyskupijos restauravimo dirbtuvėse konservuota ir restauruota daugiau kaip 90 paveikslų iš 41 bažnyčios. Parodoje eksponuojama 18 kūrinių iš 11 šventovių.
Atrenkant restauruotinus kūrinius, pirmenybė dažnai teikiama mažesnių miestelių ir kaimų bažnyčių paveikslams. Todėl ši paroda – reta galimybė išvysti šventuosius atvaizdus, paprastai regimus tik nedidelėms vietos bendruomenėms. Pasibaigus parodai, jie vėl sugrįš į savo vietas bažnyčių altoriuose.
Parodoje lankytojai galės susipažinti su restauravimo procesais, atnešusiais ne vieną netikėtą atradimą: pašalinus vėlesnius, neretai primityvius užtapymus, atsiskleidė vertinga senoji tapyba. Taip pat bus galima išvysti rečiau vaizduojamus šventuosius ir neįprastus religinius siužetus.
Pirkti bilietą
Išskirtine ikonografija pasižymi Skurbutėnų koplyčios paveikslas „Šventoji medžioklė“ (Venatio Sacra). Jame vaizduojama reta dailės tema, kurios galimas ikonografinis pirmavaizdis – benediktinų vienuolio Benedicto van Haefteno (1588–1648) knyga „Šventoji medžioklė, arba apie Dievo ieškojimo meną“. Ši tema savitai susieta su garsiausio lotyniškai kūrusio Lietuvos baroko poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba. Paveikslo apačioje įrašytos paskutinės 30-osios epigramos „Meilės ir Jėzaus medžioklė“ eilutės, atskleidžiančios kūrinio mintį: „Kristau, patinka tau būt medžiojamam, man gi medžioti; Kaip tau patinka medžioti, man būt pagautai saldu.“
Parodoje taip pat eksponuojami du išskirtiniai Vilniaus bažnyčių meno kūriniai. Vienas jų – stebuklais garsėjęs šv. Antano atvaizdas iš Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios, kadaise kabėjęs Vilniaus bernardinų bažnyčios altoriuje. Kitas – įspūdingas baroko meistro Simono Čechavičiaus sukurtas šv. Matildos atvaizdas iš Vilniaus Šv. Kotrynos benediktinių bažnyčios.
Parodos kuratorė Vidmantė Kasparavičienė atskleidžia, kas įkvėpė jos pavadinimą: „Rūpestingomis restauratorių rankomis sutvarkyti meno kūriniai pirmiausia buvo sukurti didesnei Dievo garbei, gilesnei maldai, stipresnei vilčiai – tam, kas Aukščiau. Lyg iš naujo gimę, jie sugrįš toliau liudyti šventumo.“
Parodos kuratorė Vidmantė Kasparavičienė
Parodos bendraautoriai Indraja Kubilytė-Bogan, Milda Mėdžiuvienė, Rita Pauliukevičiūtė, Darius Žukauskas
Dizainerė Laura Varžgalytė
Redaktorė Audra Kairienė
Parodą įrengė „Menų kalvė“
Parodoje eksponuojami paveikslai iš šių bažnyčių ir koplyčios:
Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios
Dūkštų Šv. Onos bažnyčios
Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios
Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios
Rykantų Švč. Trejybės bažnyčios
Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčios
Rudnios Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Globėjos bažnyčios
Skurbutėnų koplyčios
Šalčininkėlių Šv. Jurgio bažnyčios
Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios
Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios
Kūrinius restauravo
Molbertinės tapybos restauratorės: Rugilė Butkutė, Dovilė Kokanauskaitė, Martyna Noreikaitė-Jemec, Laura Strekienė, Alma Valickienė (Vilniaus arkivyskupijos Restauracijos ir statybos trestas), Milda Tičkaitė (Bažnytinio paveldo muziejus);
Metalo dirbinių restauratoriai: Rimvydas Derkintis (LNDM Prano Gudyno restauravimo centras), Milda Tičkaitė;
Auksuotės restauratoriai: Audronė Čyžienė (LNDM Prano Gudyno restauravimo centras), Arvydas Paulionis;
Medžio dirbinių restauratoriai: Mamertas Kamarauskas, Virginijus Stančikas, Milda Tičkaitė;
Popieriaus restauratorės: Lina Kregždienė, Rytė Šimaitė (LNM restauravimo centras)
Tyrimus atliko: fizikinius – Rapolas Vedrickas („Meno kūrinių tyrimai“); cheminius – Vikinta Černeckytė, Regina Ulozaitė (LNM restauravimo centras), Elona Končienė (UAB „Enero“), Dalia Panavaitė (LNDM Prano Gudyno restauravimo centras); biologinius – Jurgita Dunajevskienė (UAB „Enero“).
Muziejaus veiklą finansuoja Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Nuotr. Rytis Šeškaitis.
-da14b50f1321a6427f12969aacc4ae61.jpg)